kvikyti

kvikýti, kvìko, kvìkė caus. kvykti: 1. NdŽ, Kv. | refl.: Ir kvikýsis kaip kokie paršeliai Brs. 2. Ana vaiką kvìkė (rėkino mušant) J. Nekvikykiat vaikų Bdr. Vaikus kvikýti Ggr. | refl.: Ko kvikotės, ar negaliat gražiai žaisti?! Brs.